Takų ir aikštelių projektavimas

Teikiame kraštovaizdžio projektavimo paslaugas. Tai ir skirtingos paskirties erdvių išdėstymas, ir želdynai, ir takų bei aikštelių projektavimas. Takai ir aikštelės – vienas iš labiausiai klientus, užsakančius kraštovaizdžio projektą, dominančių dalykų. Tuo pačiu tai – ir viena sunkiausių užduočių architektui, kadangi teisingai suprojektuoti takams reikia labai įsigilinti ir į vietovę, ir į takus naudojančių žmonių įpročius. 

Paprastai užsakydami projektą savame sklype ar viešojoje erdvėje, sulauksite klausimų. Atsakymai į juos lems, kaip atrodys galutinis projektas tiek erdvių išdėstymo, tiek želdynų, tiek ir takų, keliukų, aikštelių projektavimo prasme. Tai padės ir neprisiprojektuoti per daug takų, kurie nebus naudojami, ir išvengti klaidų, kai takas įrengiamas netinkamoje vietoje, o jo keitimas kainuoja, nes tenka naikinti ar papildomai įrengti želdynus, keisti laistymo, apšvietimo įrengimą.

Pirmiausia svarbu žinoti, kur per projektuojamą sklypą bus einama. Ar aplink projektuojamą parką yra kažkokių objektų, į kuriuos ar iš kurių bus einama intensyviau? (pvz., viešojo transporto stotelė ir mokykla). Privačiame sklype tai dažniausiai bus takas nuo vartelių ir nuo garažo iki pagrindinio įėjimo į namus. Jis bus projektuojamas plačiausias, jam parenkamos atspariausios dangos. Tačiau kur bus vaikštoma dar? Į šiltnamį, į daržą, prie vandens telkinio? Į vaikų žaidimo aikštelę, aplink namą? Ar vaikščiojimas ten pakankamai intensyvus, kad reiktų įrenginėti takus? Jei taip, kokie jie turėtų būti? Gal kai kur nereikia rimto tako, užtektų pievoje išmėtytų akmenų? O gal yra objektų, kur verčiau tiesiog nueiti per veją, papildomai neskaidant erdvės takais? 

Planuojant takus, jų dangas reikia įvertinti ir namo gyventojų poreikius. Ar taku nors kartais važinės transporto priemonės? Ar yra gyventojų, kurie norės takais važiuoti paspirtuku ar dviračiu? Ar reikės stumti karutį, neįgaliojo vežimėlį? Tokie niuansai leidžia teisingai parinkti tiek tako plotį, tiek dangą. Galbūt yra vietų, kur vaikšto ne žmonės, o augintiniai. Pvz., šunys dažnai mėgsta palei tvorą į gatvę turėti taką, kuriuo nuolat bėgioja nepriklausomai nuo valdos savininko noro užsodinti tą pakraštį, pvz. šluotelinėmis hortenzijomis. Takų ir aikštelių projektavimas padės įvertinti įvairių šeimos narių poreikius ir juos suderinti taip, kad valda vis tiek išliktų stilinga ir estetiška, 

Takai ir aikštelės kartais gali būti naudojami ir kaip dekoratyviniai elementai – parkuose, didesnėse valdose. Jie įrengiami ne aktyviam vaikščiojimui, o grožiui, jaukumui, galbūt vaikštinėjimui (pvz., po rožyną) ir gali eiti ratu ar vingiuota linija, tuo skirdami erdves, vizualiai suteikdami jaukumo ir harmonijos pojūtį.